Galimybė greitai prisitaikyti prie aplinkos iššūkių pandemijos ribojimų akivaizdoje tapo atsparumo sąlyga daugeliui verslų. Šiame kontekste išryškėjo naujų technologinių sprendimų privalumai – jie ne tik leidžia perkelti dalį veiklos į skaitmeninę erdvę, bet ir suteikia galimybę padaryti tai žymiai greičiau nei kuriant IT ūkį kaip užbaigtą sistemą, sprendžiančią visas problemas.
Tiesa, yra dar viena sąlyga – reikia visos organizacijos įsitraukimo, tad specialistai pataria keisti ne tik technologijas, bet ir požiūrį į jų diegimą.
„Greitai įdiegti norimus pokyčius leidžia nauji technologiniai sprendimai. Jais besivadovaujančios organizacijos laimi du kartus – viena vertus, gali greitai keistis, kita vertus, didina savo veiklos atsparumą sparčiai kintančioje aplinkoje“, – teigia IT infrastruktūros paslaugų bendrovės „Novian Technologies“ pardavimų direktorius Artūras Milašauskas.
Jis priduria, kad tai itin aktualu didelėms organizacijoms, turinčioms pakankamai kompleksinį IT ūkį ir įvairių skaitmeninių poreikių.
Įvairiapusis sprendimas
IT infrastruktūros ir programavimo paslaugų grupė „Novian“ su partneriais tokį požiūrį keičiantį sprendimą siūlo jau šiandien, o naujasis technologinių sprendimų kūrimo būdas yra prieinamas ir turintiems senesniais pagrindais sukonstruotą IT ūkį, ir kuriantiems naujus verslus.
„Novian“ sprendimas apima ir technologinę dalį – konteinerių metodą, ir programavimą, kuris vykdomas pasitelkus mikrosistemas. Siūlomas ir trečiasis svarbus komponentas – organizacijai skaitmenizuotis padedančios pratybos, vykdomos kartu su pasaulyje pirmaujančiu atvirojo kodo programinės įrangos (angl. open source) sprendimų tiekėju „RedHat“.
„Be to, „Novian“ grupės specialistai išmano ir „senuosius“, ir naujausius IT kūrimo būdus, kas leidžia rasti lankstų sprendimą įvairaus dydžio ir poreikių organizacijoms“, – sako A. Milašauskas.
Sutrumpino IT projektų laiką kartais
Nuo 6–9 mėnesių iki 2–3 savaičių. Taip susitraukė laikas, kurį „Deutsche Bank“ skiria aplikacijų įdiegimo laikui nuo koncepcijos patvirtinimo iki pagaminimo. Nuo 3-4 mėnesių iki 2-3 savaičių – tiek IT produktų paleidimo į rinką laiką sutrumpino Lenkijos žemės ūkio restruktūrizacijos ir modernizacijos agentūra.
„Skamba įspūdingai ir konkurencingai. Ypač šiandienos rinkoje, kur pandemijos situacija reikalauja vis greitesnių sprendimų, o IT sprendimo sukūrimo greitis tampa verslo ar veiklos atsparumo sąlyga“, – sako A. Milašauskas.
Pasak jo, šiuos bendrovės „RedHat“ įgyvendintus ir pristatomus projektus vienija tai, kad jiems buvo panaudoti konteinerių bei mikrosistemų sprendimai.
Problemas sprendžia „po gabaliuką“
Ilgą laiką dauguma organizacijų, diegdamos IT projektus, vadovavosi klasikiniu „Waterfall“ metodu. Buvo kuriamos užbaigtos sistemos, sprendžiančios visas organizacijos problemas, o kartais – ir pasižyminčios pertekliniu funkcionalumu, vadovaujantis mintimi „o gal prisireiks?“.
„Tokį pasirinkimą neretai lėmė tai, kad organizacijos paprastai nori fiksuoto išlaidų biudžeto su sąrašu sprendimų visoms esamoms ir numatomoms problemoms. Dabartiniame IT vystymosi kontekste, jos pačios save stabdo: kol įgyvendinami pokyčiai, ir technologijos, ir veiklos poreikiai pasikeičia“, – teigia A. Milašauskas. Dar viena tokio metodo spraga – itin brangus klaidų taisymas, nes taisyti reikia visą sistemą iš esmės.
Siekdamos išvengti šių trūkumų, organizacijos vis dažniau taikė „Agile“ metodą. Jis leido spręsti problemą dalimis, taip didindamas gamybos greitį bei suteikdamas galimybę taisyti atskiras dalis neliečiant visos sistemos. Dar vienas žingsnis link spartesnio IT projektų kūrimo buvo „DevOps“ metodas, kurio tikslas – kurti veikiantį funkcionalumą, „prilipdomą“ prie esamos IT sistemos.
Naujas principas leidžia greitai taisyti klaidas
„Naujasis principas leidžia ieškoti sprendimų pažingsniui, taip sumažinant investicijos riziką: jei suklysime, klaidą greitai pastebėsime ir nedelsdami galėsime imtis korekcijų. Organizacijos, verslo aplinka keičiasi itin greitai, tai ypač gerai matyti pandemijos metu.
Svarbu suprasti, kad tobulų sistemų nėra. Šiandien reikia mokėti greitai reaguoti, tobulinti jas ir turėti tai leidžiančias technologijas, organizacinius gebėjimus. Įtraukdami klientus, ypač – vadovus, į IT sistemų tobulinimą, skaitmeninės transformacijos teikiamus sprendimus galime paversti dideliu organizacijos pranašumu. Tai galioja ir verslo, ir valstybinėms organizacijoms“, – teigia pardavimų direktorius.
Vysto inovacijų diegimo gebėjimus
Pašnekovo teigimu, didžiąją dalį skaitmeninės transformacijos sėkmės lemia ne technologija, o pačios organizacijos gebėjimai. Svarbiausia, anot A. Milašausko, nebijoti klysti ir, atlikus nedidelę darbo dalį, ją išbandyti.
Taip pat rekomenduojama vystyti organizacijos skaitmeninės transformacijos ir inovacijų diegimo gebėjimus. „IT turėtų tapti neatsiejama organizacijos dalimi, integruota į jos veiklą ir nuolatinį darbuotojų gebėjimų tobulinimą. Taip pat labai svarbi dalis – vadovų lyderystė: kasdienis jų įsitraukimas yra esminė sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga“, – pažymi A. Milašauskas.
„Organizacijos, žengdamos po žingsnelį, mažiau rizikuoja, gali lengviau investuoti ir jų investicijos yra daug saugesnės. Pavyzdžiui, didžiausios sistemos, naudojamos bankuose ar energetikos įmonėse, valstybinėse institucijose, yra pagamintos kaip monolitinis organizmas, ir jų korekcijų galimybės yra labai ribotos. O, vadovaujantis moderniu principu, esant poreikiui, netinkamą elementą galima pakeisti negriaunant likusios sistemos“, – aiškina pašnekovas.
Organizacijos įsitraukimas – esminis sėkmės faktorius
Praėjusių metų vasarą šalies Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atlikto tyrimo duomenimis*, 25 proc. Lietuvos įmonių diegė inovacijų vystymo procesus, o dar mažesnė dalis investavo į pasaulinio lygio inovacijas ir tobulino verslo modelius. Tačiau skaitmeninė transformacija yra esminė galimybė organizacijoms didinti konkurencinį pranašumą.
„Kad transformacija būtų sėkminga, reikia vieningo supratimo apie technologijas pačioje organizacijoje, visose grandyse. Su jų nauda ir taikymo sritimis svarbu supažindinti visus, taip sumažinant pasipriešinimą naujovėms ir gerinant jų taikymo galimybes. Kuo dažniau taikysime naujoves įgyvendindami nedidelius projektus, tuo mažiau bijosime suklysti ir tuo geriau mums seksis“, – pastebi A. Milašauskas.
„Novian“ sprendimas tokiems uždaviniams yra trilypis: turime programuotojų komandą, kuri geba kurti vadovaudamasi naujais metodais, taip pat – komandą, kuri prižiūri infrastruktūrą arba technologinę dalį, užtikrindama sėkmingą kasdienį veikimą. Be to, į projektą įsitraukia patyręs šios srities partneris, kuris dalinasi savo patirtimi.
Sujungti IT kūrėjus ir prižiūrėtojus nėra lengva, tačiau tokiu būdu galime kurti vertingus sprendimus savo klientams“, – pažymi pašnekovas. Jis priduria, kad įgavusi reikiamų žinių, organizacija savo technologiniais poreikiais po to gali rūpintis pati.
* MITA atliktas tyrimas buvo įgyvendinto Interreg BSR programos projekto Smart up BSR dalis, iš viso apklausta 510 šalies įmonių.
Šaltinis: vz.lt projektas.
